Rudens gėrybės…

Taip ilgai laukėm vasaros, o ji staiga išėjo,
Ruduo vėl beldžias įkyriai, lyg jo labai reikėjo…
Negailestingas vėjas ir lietus, jie talžo medį seną,
Pas žmogų kaimiškoj troboj – ugnelė vėl rusena.

Žvėreliams irgi nejauku, gamta kai keičia rūbą,
Senelis turi atsargoj – ištraukia seną šūbą.
Kažkaip ir nuotaika visų ne tokia, kokia buvo,
Skaičiuoja derlių – kas gerai, o kas visai pražuvo…

Tik vilkas guli pamiškėj, nebėr jam ko liūdėti,
Ir savo pilvą, kad prikimšt, suras jis ką nudėti…
O Seimo žvėrys, jie taip pat, be rūpesčių gyvena,
Nesvarbu jiems ką apiplėšt – tik gimusį ar seną…

Norėtume kažką pakeist, bet nieko neišmanom,
Gamta mus valdo. Ačiū jai, kad dar išvis gyvenam…
Štai vėl rinkimai, kaip gerai, vėl pažadų daug gausim,
Galva plika jau, ką daryt? Tai nuo šiknos nurausim…

2020-09-30

Parašykite komentarą