Liūdnos Velykos

Toks liūdnas pavasaris ir šventės nedžiugina,
Kai virusai klaidžioja ir nuotaiką liūdina.
Nei šiltas vėjelis, nei saulė nelepina,
Ir žmonės suirzę, viens kito nešnekina.

Ir ką mes padarėm, save patys baudžiam,
Dėl menko skatiko – silpnesnį palaužiam.
O bėdai nutikus, paguosti mėginam,
Dažniausiai skriaudėjui – medalį kabinam…

O buvom kadaise kitokie mes žmonės,
Ne taip, kaip šiandieną – tarytum beždžionės!
Aplink vien sarkazmas, patyčios ir melas,
Tik sakančiam tiesą – iškyla skandalas…

Bet švenčiam Velykas, Jonines, Kalėdas,
Trumpam nors užmirštam kasdienines bėdas.
Pakelkime taurę už artimus savo,
Už tuos kur išėjo ir ten vietą gavo…

Daugiau optimizmo, idėjų malonių,
Palaikymo, meilės ir daug daug svajonių!
Gyvenime daug ir puikių juk dalykų,
Kad nieko netruktų ant stalo Velykų!!!

2020-04-12

Parašykite komentarą