Ateis ruduo šilkinis

Ateis ruduo, šilkinis gaubs aplinkui
Nuo medžių lapai, sukdamiesi kris. 
Prabėgo metai, rodos lyg savaitės
Mes susimąstom ir pakeliam akis.

Jaunystės dienos toliuos nugyventos
Be darbo rankos tavo nenustygs.
Kas pasakys, kodėl taip greitai senstam
Kodėl į laimę užtrenkiam duris?

Tikrai negaila laiko, kuris bėga
Tėkmės juk upės nieks nesustabdys.
Tačiau lemtis juk atima brangiausius
Užplūsta širdį keistas liūdesys.

Tačiau pavasarį, kai žydi visi sodai
Ant stogo gandras sukalens snapu.
Tu pasakysi: “Kaip gražu gyventi
Šventoj šioj žemėj su jumis kartu“.

Vartai albumą, tą seną jautrią knygą,
Kurią palietus gelia ilgesys.
Kiek vargo buvo, skausmo išgyventa,
Bet su mumis rami tava širdis.

Kaip viskas greit, pati nepastebėjai,
Kaip tos rodyklės sukosi ratu.
Prasmingų metų daug čia nugyventa
Čia susirinkę švenčiame kartu.

2018-11-03

Parašykite komentarą